Lost in space

Kaip Birutė savo skalbinių ieškojo..:D komedija kažkokia..prieš kelias dienas pasidžioviau kelis daiktus, bet pakilęs vėjas ėmė ir nunešė pagalvės užvalkalą žemyn prie kaimynų virtuvės lango. Nusileidau pas juos, ale nieko namie nėra. Tai palikau raštelį, kad būkit geri, paimkit tą užvalkaliuką, kol jis dar ten kybo, o ne išneštas dar toliau. Aišku, kaip tik dirbau iki išnaktų, tai sekančiom dienom nei užeit pas juos nei ką..kitą dieną vėl šį bei tą pasidžioviau, ogi žiū – mano rankšluostukas irgi išplasnojo, šįkart tik vienu aukštu žemyn:D:D ir kaimynus radau namuose, pasirodo, prancūzų šeimynėlė, tai mielai man sugrąžino bėgėdį:D na o šian po darbo vėl užsukau į antrą aukštą, šiaip ne taip atidarė duris, irgi prancūzai, tai pokalbis sunkiai vyko: kaip tik tą akimirką supratau,kad neįsivaizduoju, kaip ispaniškai yra tas užvalkalas, tai aiškinau aiškinau, galiausiai mane pasiėmęs nuėjo į virtuvę, pamatė, ko noriu, bet kur tau ranka pasieksi, tai teko šluotos ieškot ir su ja žvejot :D:D mano pražuvėlį gaudyt.. ir viskas per tą zaragosietišką vėją..

Vakar užtat pagaliau pabėgau iš čia bo jau užkniso būt per išeigines mieste ir nieko gero nenuveikt :p norėjau į Madridą, ale kur tau čia susiorganizuosi, kai vieni ten kiti ten išsilakstę, treti dirba ir t.t. žodž, ėmiau ir išvariau į Monasterio de piedra, tipo nacionalinį parką, esantį ne per toliausiai nuo zrgz. Aišku, keltis buvo trauma, nes naktį užsitūsinom bariuke Las Playas (kur neužsitūsinsi, kai įvyksta tokie stebuklai, kaip pasirodęs Antonio mano akiraty:D:D)..juokingiausia, kad Shakti irgi prisijungė, nu mes tipo dabar jau draugai, jokių ten nununu, jokių moralų ir jokių dramų :D:D tai iš pradžių su Kęstu, Paulium, Shakti ir Liudo, Viktorija ir Egle sėdėjom prie baro esančiam ala pliaže ir tuštinom berniukų atsineštus lobius, o tada pasirodė ir Antonio su kažkokiu dar vienu draugu..Nu visai taip smagiai papliurpėm ir visą likusį laiką jau šokom bare, nors muzika tai tokia nekokia grojo (o turėjo būt latino party)..prisipažinsiu, kad kojos man vis dar linko gerokai, bet nebe taip smarkiai kaip anuos sykius :D:D anyway, teko skubėt į paskutinį expo autobusą, Shakti nusiplovė gerokai anksčiau, o Paulius su Kęstu kažkur prapuolė – vėliau paaiškėjo, kad jie ten pat tūsinosi iki pat ryto, nesistebiu, kodėl Paulius vakar vakare toks pavargęs atrodė :D:D  hehe..o aš 7 ryto ropojau iš lovos ir bėgau į autiką stoty, iki kurios teko dar ir pėdint per visą expo teritoriją..tokiu metu ten tik darbininkai buvo, sakyčiau, gerokai nustebę spoksojo į mane (kur nespoksosi, kai visi expininkai susirenka tik po poros valandų:D:D). Calatayude (miestuke tarp parko ir zrgz) teko persėst į kitą autiką ir galiausiai atsibeldėm į tašką. Laaaabai gražu ir laaaabai smagu.. akys jau atpratusios buvo nuo tokios žalumos, vandens ir apskritai gamtos. Visur kriokliukai, uolos, nu pasaka. Nepaisant to, kad nemiegojus, viena ir kaip tyčia be muzikos, fainai viskasJ žmonių tai begalės, bet nemaišo kažkaip.  Buvo didelė grupė vokietukų paauglių ir dar daugiau pensinykų..apšliaužiojus viską, teko dar porą valandų laukt autiko grįžt atgal. Va šis momentas biški prailgo, tai kaip prielipa tupėjau ant vieno suoliuko, prie kito, ant pievutės būčiau užmigus, bet musės užkniso mirtinai, sukau ratus prie įėjimo į parką (net kito autiko vairuotojas susidomėjo ir jau ten ėmė man visaip mirksėt, bet labai tingėjau su juo bendraut, nors toks užskaitomas variants hehe :D). Autike žvengiau iš kelių diedukų nu mirtis, ne veltui mano xebra varo ant zaragosiečių, turi jie kažkokių atsisukusių varžtelių:D tipo kažkokia bobutė į jų vietą atsisėdo, tai jie taip prie jos prisikabino, kol iškrapštė, nors šalia buvo kitos laisvos vietos ir jie ramiausiai būtų ten atsisėdę.. po to dar ilgiausiai burbėjo ta tema..o ryte irgi bėgiojo pas vairuotoją ir klausė, kodėl ant bilieto neužrašytą, kad jis galioja į abi puses, nors tai ir taip buvo akivaizdu pagal nurodytą kainą :D:D už manęs sėdėjo dėdulė iš Sevillos, tai darsyk supratau, kad nieko nesuprantu andalūsiškai ;D nu kai kas normaliai skamba, bet kai šiaip…uch :p Aišku, pakeliui žygiuodama iš stoties užsukau į paviljoną, tuo dar labiau išgąsdindama xebrą, nu bet užtat skype užtikau Dani, savo ex butioką, ir susitarėm vakarieniaut kartu sekmadienį, bo ėmiau guostis, kaip mes čia vargstam sumuštiakus rydami :D:D:D nu bet rimtai, jau negera darosi vien į juos pažiūrėjus, bet kai turi pertrauką ir nori žvėriškai ėst, nieko daugiau nelieka, tik nusipirkt tą bocadillo..jie skanūs, bet nu viskam yra ribos :D:D o čia ispanai tik juos ir tevalgo, kur pažvelgsi, visi juos ryja atsinešę iš namų arba nusipirkę vietoj. Mes šiaip praktikuojam nešimąsi į darbą iš namų ką nors pasidarę (išsskyrus mane:D), ar bele ką įsimetę..turim mikrobanginę, tai tik pasišildai ir ok.. ai darbe jaučiu bele ką surytum, tik duok:D šian, beje, vėl būsiu pamainos vadė hehehehe..galėsiu smagintis su temperatūrų rašymais ir migravimo po paviljoną ypatumais..:p o tik ką Viktoriją parašė sms, kad tipo Vida išeina iš darbo nuo pirmadienio – vos neišgriuvau! Nu čia tai naujiena..matyt pirmų savaičių nesutarimai su kitom panom turėjo tam įtakos visgi. Hmmm kas dabar bus gidų vadovas, beveik įsitikinus, kad Veronika, bo vyriausia ir šiaip patirties turi su grafikų sudarinėjimais.. 

Rodyk draugams

Pagaliau išeiginė!!! Nes jau mirinėjau
išdirbus non stop po tiek valandų..vakar kai parėjau namo ir ištiesiau kojas
ant sofutės, taip ir atsijungiau, tai prisiverčiau atmerkt akis ir nuslinkt iki
lovos – pirmąkart taip anksti – kokią 24 val! :D naktį kažką taip gražiai sapnavau, tik
staiga bumpt ir iškritau iš lovos:D:D:D vos galvos į spintą nedėjau :D:D bet
nieko, vėl ramiai miegojau iki pat ryto..gaila, kad tik man vienai išeiginė,
tai nieko įdomaus nuveikt neišeina, va pusė dienos praktiškai jau ir prabėgo,
spėjau tik papusryčiaut ir apsitvarkyt, o šiaip toks tinginys, kad nesinori net
rankų pakelt. Parašiau Nijolei sms, kad atvarytų manęs aplankyt, deja, jokių
žinių iš jos pusės..su Viktorija tik ką sumąstėm genialų planą – reikia pasiimt
ale biuletenį ir varyt kur nors kartu toliau, nes kitaip bus šakės su
atidirbinėjimais. Man toks reikalas nemalonus nusimato rugpjūtį, kai turėsiu
penkias dienas off, tad liks visam mėnesiui tik trys laisvos, kas reiškia, kad
mirsiu kojų nepaslinkdama.. anyway, reikia su Vida pašnekėt.. o mintis varyt
toliau reiškia varymą į Kordobą, t.y. aplankyt mūsų naujų draugelių iš ten..;))
heh.. Vika tai ypač užsidegus, nes čia nauja jos meilė, tad dabar nenusėdi
vietoj kaip nori ten važiuot. Viskas įvyko per užvakar – ryte į paviljoną
užsuko keli ispanai iš vietinės Kordobos kapelos ar kaip ją galima pavadint.
Visi tokie gražūs, faini, su savo apranga ir gitarom..sakom, dwj ateikit dar
sykį dienos metu, atsistosit vidury lietaus ir ten pagrosit. Jie taip ir padarė
– tai uch koks koncas buvo, grojo dainavo, visi žmonės filmavo plojo, tada mes,
darbuotojos, užlipom laipteliais į tokį balkoniuką, o jie apačioj sustoję vėl
pagrojo serenadas:D:D trūko tik baltų nosinaičių, kurias galėtume mesti žemyn –
tai metėm lietuvos vėliavėles:D:D:D po to sakom, kad būtinai darsyk turi tai
pakartot, kai ateis į darbą Vida, nes jos gimdienis. Nuvedėm juos į vip
kambariuką, o Vidą atsivedėm tipo šiaip pašnekėt, ir kaip tik tuo metu jie
užgrojo su gimimo diena ir t.t Nu vaizdelis unreal buvo, palikom Paulių vieną
dirbt, o mes įsipylėm vyno ir sėdėjom su muzikantais mūsų:D Vėliau pasakiau,
kad dwj atvarykit ir pas mus į namus, tipo darom tūsą ar pan. Berniukai be
abejo nesikuklino ir mielai priėmė kvietimą, bet žinant ispanus, tie sutikimai
nieko nereiškia. Tad vakare kai sėdėjom namuos ir gurkšnojom vyną, jau jų ir
nebelaukėm, tuo  labiau, kad buvo gana
vėlu. Visgi apie 1 val paskambino ir pranešė, kad jau pakeliui yra, tik neranda kelio..
dar po kiek laiko atsibaladojo pagaliau..tai prisižvengėm mirtinai, nes su jais
kitaip ir neįmanoma, ypač kai jie bandė prižadint Živilę ir jos draugę bo tos
nebesulaukusios smigo kambary..aišku, čia iš jų pusės buvo daugiau principo
reikalas, maždaug nesikelsim ir px,  o
bernai įsiveržė į kambarį, ėmė gitarom grot ir tempt iš lovų:D:D mes krentam
prie žemės, mergos aišku užpykusios, bet nu ką padarysi, juk ispanai..:D:D
galiausiai paliko jas ramybėj, o mes toliau linksminomės:D nieko nuostabaus,
kad netrukus bendravimas daugiausia vyko poromis – aš su Isaacu (eilinis mano
nesivaldymas), Vika su Pelu ir Aistė su dar kitu..mes su Isaacu ten
išsidirbinėjom visokiom nesąmonėm, nu tas tai neužsičiaupdamas visokius
bajerius skaldė, Gabrielė irgi su Paku kartu su mumis sėdėjo ir žvengė. Mus tipo
mokė andalūsietiškų posakių, apskritai jiems ėmus šnekėt savo tarme tai tik
žiopčiot lieka, nes lyg ir ispaniškai skamba bet supranti lygiai nulį:D su
Isaacu tai irgi nervai, bo mes ten dviese kai likdavom, o tai kartojosi visą
laiką, tai jis pasitelkdavo visus ispaniškus metodus flirtavimo ir mane iš
proto varė, bet nieko taip ir nebuvo tarp mūsų, išskyrus lengvus pasierzinimus
:D:D nu jei taip galima tai pavadint..:D anyway, jie išbuvo pas mus iki 5 ryto ir išlėkė tiesiai į
barsą į oro uostą, iš kur išskrido į Austriją porai savaičių. Liepos gale grįš,
bet tiesiai namo..Atsisveikinant Vika su Pelu jau ten vos ne meiles
prisiekinėjo, nu jie ten labai gražiai sulipo, taip, kad dabar Vika net
nebežino, kas geriau – Roberto iš Peru ar šitas.. complicado complicado..:p tai
mes ir sumąstėm, kad reiktų pas juos į svečius nuvaryt, tik kad toli
nežmoniškai, o dar blogiau, kad mes laiko neturim niekada.. et kaip visada mums
sekasi sutikti tuos, kurie išvažiuoja toli toli…:-p anyway.  Po tokios fiestos vakar eit į darbą ryte nebuvo
pats maloniausias dalykas..vakare dar skambino Alvaro ir klausė, kaip darom su
mūsų fiesta, apie kurią kalbėjom aną savaitę. Bet galiausiai nieko nepadarėm,
nes Antonio (kuris man visgi dar smegenų ląsteles naikina) nespėjo laiku grįžt
iš kažkur, tai atidėjom šiam vakarui..nu nzn kaip čia šian bus, akivaizdu, kad
planavimas nevyksta gera eiga, nors vakar Alvaro tai ganėtinai užsidegęs buvo,
fiesta grande ir t.t. o ką dabar veikt?? Reiktų iki pardės nueit, nes
šaldytuvas vėl verkia, bet eee..tingiu:D nu bet reiks kažką nusipirkt vakarui
dėl visa ko.. o tada matyt varysiu į expo, gal kokią eilę atstovėsiu ta proga
ir nors kada daugiau nei vieną paviljoną pamatysiu..:D manęs vakar vienas
žurnalistas klausinėjo – kuris paviljonas tau labiausiai patinka?:D:D aš taip
susimėčiau, eee ee galvoju, nei vieno neprisimenu:D pirmą kurį prisiminiau ir
pasakiau – Andalūsijos:D po to klausinėjo apie miestą, tai gerai, kad ant manęs
pataikė, nes visiem kitiem Zaragoza jokių gerų emocijų nekelia…:p nu kai pagalvoji,
mes per visą šį mėnesį centre beveik ir nebuvom, nu taip kad visi kartu eitume
į kokį bariuką ar pašokt, nes pirma, nesutampa mūsų grafikai darbų, antra,
būnam nusikalę, trečia, kažkaip nesiskundžiam fiestų trūkumu ir taip…:-p vakar
pagalvojau, kad jau prabėgo visas mėnuo, kaip mes esam čia – o toks jausmas,
kad viena diena..ir tikrai tikrai dar neatsibodo, nei akimirkos nebuvo kad
kiltų minčių apie namus ar pan..

Rodyk draugams

Šian teko keltis
ankstokai – 6.30 jau skambėjo žadintuvas man paausy, tad pusiau miegodama susitvarkiau
ir išvariau į stotelę, tuo labiau, kad nežinojau, ar apskritai sulauksiu
autiko, nes expiniai važinėt pradeda daug vėliau. Bet viskas ok, atvariau iki grancasos
pusvalandžiu anksčiau ir šliaužiojau ratais ieškodama kokio nors gėrimų
automato – kai nereikia, jų pilna ant kiekvieno kampo, šįkart teko susitaikyt
su dykumos pojūčiu burnoje :p beliko keiktis mintyse, kad rytais ispanai
palikti likimo valioje, nieks nedirba neveikia ir t.t. Įsėdusi į Nacho
draugelio mašiną, kaip tik radau butelį vandens po sėdyne, ačiū dievui
hehe..tada atvarėm iki kito jų draugo Guillermo ir persėdom į jo mašiną, tipo
naują ir krūtą :p šiaip tikrai nebloga, greitkeliu varėmės vienu metu 180 km/h, bet tik trumpą
atstumą, šiaip visą laiką greitis siekė apie 140km/h…xebra visą kelią pliurpė apie futbolą,
dviračius ir panašius dalykus, o aš spangsėjau sau gale pusiau miegodama –visgi
miegojau kokią valandą naktį. Vakar grįžom vėlai iš Alvaro ir Miguel koncerto
vienam bariuke, kur po to su jais ir jų draugais išgėrėm alaus ir eilinį sykį
prisižvengėm iš bele ko, tada aš pas Giedrę namuose naktipiečiavau su ja, nes
abi mirinėjom iš alkio, tada grįžo Živilė iš savo date‘o su Sergio tai aišku
vyko reikalų aptarimas ir t.t. galiausiai ir užmigt nebegalėjau..taip va ir
atėjo rytas. Niu o šian, kai atvarėm į tašką, t.y. kažkokį kaimą Pirėnuose
(Murillo de blabla nebeprisimenu kaip vadinas) – nerealių vaizdų apsuptą
gyvenvietę, ten jau laukė krūva paaugliukų apsirūkiusių. Kaip supratau, čia
visą šį reikalą organizavo tipo dienos centras, kuris tais paaugliais
užsiiminėja, jame kažkada Nacho dirbo, taip va ir mes gavom vietą. Žodžiu, susitvarkėm
su apranga (tokia aptempta uch), išklausėm instruktažą (pirmą akimirką, kai
instruktorius toks mažas kūdas vaikinukas ėmė aiškint taisykles, nelabai
supratau, bo pasirodė, kad jis argentinietis tai teko ausims priprast prie jo
akcento pirma) ir išplaukėm. Nerealu!!!
Ypač keliose vietose, kur dėl slenksčių ir povandeninių
srovių iškritus iš valties būtų baigęsi nekaip – nu ten iš tikrųjų matėm, kad
pavojinga, ne tik kad mus prigąsdino..valtis šokinėjo į visas puses, mes
griuvinėjom į centrą, kad neapsiverstume, vienu metu pastrigom tarp dviejų
akmenų, o aš visą laiką negalėjau susilaikyt nežvengusi:D nes berniokai ryškiai
tarpais supanikuodavo, taip gražiai pagal nurodymus sukrisdavo į centrą, kad
miela žiūrėt buvo:D:D poroj vietų galėjom pasiplaukiot upėj, biški šaltokoka,
bet pasaka..visas šis plaukimas užtruko kokias dvi valandas, aš visai
nepavargau, o xebra mano ten jau aimanavo, kad rankų nepakelia – nu ką aš
žinau, po dienos su baidarėm tikrai būna daaaaug didesnis nuovargis, o čia pfff
tai pažvengiau iš jų nepaprasto pajėgumo, sakau, chicos, kas čia dabar, aš
pilna energijos, o jūs nusikalę kaip nežinau kas:D:D:D užtat važiuojant atgal
namo mašinoj pūčiau į akį kaip reikals, tarpais prasibudindama ir tardama porą
žodžių, bet sunkiai:D Guillermo mus paliko ir išskubėjo vakarienės ruošt bo
šian vakare tipo pas jį tūsas ir visi draugai susirenka, kaip supratau, praneš
apie artėjančias vestuves oficialiai;)) taip kad aš, Nacho ir jo draugas (gėda,
bet jo vardo neprisimenu, nu like always su manimi:D) nuvarėm picų sukirst..biški
brangiai man tas paėdimas atsiėjo, kai aš ten vos užkandau, o bernai kirto net
ausys linko, ir dar dalį picų palikom..nu bet px, smagu buvo ir bendrai ši
diena labai liux praėjo..bet jau iš nuovargio jau taip sunkiai begalėjau
šnekėt, kad baisu, nu net gėda pasidarė kad nebeapverčiu liežuvio – sakau,
sorry, imsiu lietuviškai šnekėt, nes viskas basta smegenai mano atsisako
bendradarbiaut :D taip kad namuose kritau lovon kaip didelė:D kol nepažadino
telefas, kai parašė Liudo – Pauliaus draugas prancūzas, bandantis expo
prasisukt irgi, toks keistuolis, kad net sunku nupasakot, lost in space bet
taip jau totally lost be kelio atgal :D:D:D rašo tipo ką veiki šįvakar, noriu
su tavim kur nors varyt..nu nieko sau:D:D tada dar Alvaro paskambino, sako, mes
esam pakeliui į expo, atvarom pasižvalgyt, ar būsi ten..nafik, kojos per
išeigines stengiuosi į tą pusę nekelt..jei dar Antonio kartu su jais būtų, kita
kalba, o dabar..:D:D beje, vakar Anotnio nebuvo konce, mano didžiam nusivylimui
:/:/:/ et, nu ką padarysi.. vis tiek su juo aš dar susitiksiu, taip lengvai
savo idealo nepaleisiu :D:D:D anyway, šian abejoju, ar kur nors kišiu nosį iš
namų, nu daba tai laukiu, kol mano butiokės parsiras po darbo, o vėliau
matysim, ryt dirbsiu už Viktoriją, tai laukia uch dienelė nuo  9
ryto iki 10 vakaro.. o dar kažkokia delegacija lankysis
paviljone, pristatymai ir panašiai. Nu dzin, tik reiks bandyt po darbo laiko
surast su Indre ir Egle susitikt atsisveikint, bo išvaro atgal LT link.

Rodyk draugams

Šiandien vakare
apturėjom eilinį susirinkimą darbe: kodėl tvarkaraščiai yra tokie, o ne
kitokie, kiek valandų išdirbom ir kiek liko, kaip turėtume elgtis, kaip įjungti
visokius mygtukus ir pan. Tipo to nebuvo rodyta ir aiškinta kelis kartus
anksčiau…nu bet dzin, svarbiausia, kad nebuvo susipykta su Vida kaip
pastaruoju metu kad nutinka. Šiaip juokinga, bet kažkodėl visi nesutarimai kyla
tik tarp Vidos ir kito merginų buto, o mums ir berniukams kažkaip ore viskas,
nu ji turi savo specifinį charakterį, bet ai nieks neimam galvon nei ką ji
kartais pašneka ar kad toną ne tokį parenka, visgi ir jai nelinksma būti
atsakinga už viską. O su tais mygtukais apskritai mums turėtų būt tuščias
reikalas, bo tuo rūpinasi technikai ir kiti žmogėnai, o dabar išeina, kad dar
reik sukt galvą ir dėl visokių gedimų, kaip įjungt išjungt pareguliuot. Blem,
jie gauna babkes už savo darbą, o nepasirūpina iki galo kaip reikiant. Šiandien
nuo pat ryto blogai buvo nureguliuotas lietus, tai viena siena praktiškai buvo
išnykusi, tai viso įdomumo neliko. Nors lankytojai to nesuprato ir vis tiek
linksminosi..:D kai Kęstas bandė pataisyt, tai lietus arba imdavo taškytis į
šoną arba išvis sumažėdavo..:P tai palikom ramybėj. Po to sugedo plazminiai
video langai, bet perjungus saugiklius grįžo į vietas..o infoterminalai
apskritai liko neįjungti. Liux, man tai vienodai rodo, tegu patiems būna gėda,
jei nepasirūpina..Vakar tai buvo Lietuvos nacionalinė diena, reikėjo pabėgiot
šiek tiek, t.y. ryte dalinau lankstinukus ir vėliavėles žmonėms visuose
pakampiuose, kviesdama apsilankyt pas mus, aišku, vėliavėlių neliko per porą
minučių (man man, mano anūkui, mano vyrui ir t.t), o programėlės visiems be
išimčių atliko vėduoklių vaidmenį – jos tokio lašo formos, tai jas pamatę
žmonės tą pačia akimirką prašydavo paduoti „tas vėduokles“ :D:D nes saulė
plieskė uch kaip..tada bėgau pasitikt kelių VIP svečių, pirmyn atgal, vėliau
dar vienas pasiklydėlis svečias atsirado, tada teko valyt paviljoną ir ruoštis
Kirkilo and Co atvykimui. Aišku, gerbiamieji vėlavo, kaipgi kitaip, mes visi
išstatyti ant pirštų galų, tik šypsomės tik linksim visiems..žurnalistų kalnai,
trimitai groja…ponų kostiumuotų būrelis pasirodė, visi tik patenkinti vaje
vaje..nosys iki pat dangaus žiūri, nėr ką ir komentuot. Vienas ispanas politikas
ypač nekoks man pasirodė iš šono, stovi išsiskėtęs ir gumą žiaumoja kaip koks
ala krūtas gariūnščikas :D nu bet dzin. 
Dideliam mano džiaugsmui gavom pertraukos neblogą gabaliuką, kad svečiai
sveteliai ramiai kokteiliukus išgertų, tad greit greit sprukau iš paviljono
keliom valandom:)) su Indre patraukėm ieškot maisto, tai itališkoj zabegalkej
sugraužėm po picą nors ir nelabai kokią, bet man puikiai tiko..:p iš karščio
vos kojos nesikratė, tai po to sėdėjom baseinan jas sukišusi uch..ypač padeda
nuo skausmo, kuris jau tapo nuolatiniu reikalu – šakės, pastovi porą valandų ir
jauti, kaip miršti, kaip trūks plyš reikia atsisėsti, atsigulti ar atsiremti į
ką nors.. matyt kad batai tokie šūdini (o jie tokie ir yra, nes va per porą
savaičių jau baigiu juos sunešioti:D), kad padui tenka visas krūvis, ir jauti,
kaip jie dega ir nebegali pastovėti vienoj vietoj, nors imk ir šokinėk vienoj
vietoj. Tai lauke pasistatėm kėdę ir pritupiam ant jos, jei tenka toj vietoj
būt. O viduj tai nepasėdėsi, tai nu ne kas..sakiau, mesiu nafik batus ir
vaikščiosiu su šliurėm, tik va gaila ir jas toj drėgmėj sutrint. Apskritai pas
mus darbo sąlygos ganėtinai kenksmingos – triukšmas viršija nustatytą skaičių decibelų,
o drėgmė išvis toli peržengus visas ribas. Nenuostabu, kad pusė mūsiškių jau
iškrito. Živilė nuo pat pradžių balso neturėjo, daba geria antibiotikus tai jau
normaliai. Kelios panos irgi vos pašneka, gerkles skauda, visos nuslopusios. Nu
man tai norma, tfutfutfu:) sakėm, tegu primoka už tokius reikalus…:-p vakare,
kai jau mus paleido (ačiū dievui, neteko sėdėt per naktį, kaip kad buvo
planuota), baras mums leido gert chaliavai, tai alučio įkalėm po kelis bokalus
:D aaa švyturys mano meilė..:D:D po ispaniško ambar ir panašaus chlamo ypač
skanu;)) po to Živilė pasiūlė varyt su jos naujais pažįstamais ispanais, su
kuriais šnekėjosi mums bestovint per priėmimą paviljone. Nu tai be abejo aš
neatsisakiau ir dar prigriebę Ignę su jos broliu ir Indre pasitrainiojom po
expo su alučiu rankose..super super. O jau tokie faini ispanai, pliurpalai
begaliniai, dar žvengėm, kad susipažinom prieš porą valandų darbo metu, o
bendraujam kaip geriausi draugai..tuo atžvilgiu ispanai kaip žmonės labai žavi,
iškart viskas labai paprasta. Živilė tai spango dėl vieno iš jų, Sergio, tiesa,
ir tebespangsta:D vėliau jo draugelis mus parvežė namo tai kai jau atsiguliau į
lovą, smigau tą pačią sekundę kaip pirmom dienom, atsiėmiau už visas nemigas
iškart. Deja, Ignė su Jonu kėlėsi anksti, tai juos išlydėjau, o po to pati į
darbą variau. Heh, ryt poryt ir užporyt ilsiuosi ir nafik kojos nekelsiu į
expo:D tai ryt vakare organizuojamės tūsą su Antonio Alvaro ir Miguel:))
yeeee..:)) mano paskutinės viltys sudėtos į rytojaus vakarą, nu kitaip bus
depresija gili :p o ketvirtadienį lyg kalbėjom, kad reikia pasidaryti atvirą
tūsą mūsų paviljone..o penktadienį..gal reiktų kur nors išvaryt, net nzn, gal į
barseloną vienai dienai nulėkt, jei Fabio turėtų laiko su manim pasitrainiot,
bet jaučiu, kad šūdą jis turės jo. Nu jei neišvarysiu šįkart niekur, tai
būtiniausiai reiks bandyt kitom išeiginėm naudotis..į Madridą, Toledą ir kt.
Aišku, faina būtų iki kokios Sevillos atsikapanot ale mane nervinis priepuolis
ištinka vien pagalvojus, kaip ten karšta.

Rodyk draugams

Oj prisidirbau šiek
tiek :-p čia dėl to, kad pati nežinau, ko noriu – ogi vakar pasimatymą
apturėjau su Shakti :D:D:D hmmm…na maniau, kad šiaip susitiksim ir bus čiki
ale išėjo taip, kad Shakti ten visas išsilydęs sėdėjo manęs nepaleisdamas iš
rankų, visokie te quiero prasidėjo ir t.t. o man sąžinė kad graužia, nes nu vis
tiek man Antonio pirmoj vietoj…:p  nu
ir indukas fainas, toks mielas kad ką tu ką tu.. bet..upps.. Shakti toks
jausmas, kad jau ir visą ateitį su manim suplanavo, kad aš čia jo didžioji
meilė, o aš mintyse taip hmm pati nebežinau, ką daryt. Iš pradžių nuvarėm alaus
pas urugvajiečius (pasirodo, Shakti gal kokį trečią kartą gyvenime gėrė alų:D
taip kad aš dabar jo akyse kaip heavy drinker esu:D:D), šnekėjom šnekėjom, nu
ir prisišnekėjom… o po to ir prasidėjo visokie oj vakar apie tave galvojau,
koks gražus mėnulis (vos nepradėjau žvengt:D:D:D sakau, vaje koks
romantiškas:D:D:D) po to palydėjo į stotelę, tai kol laukėm autiko, aš jau vos
neužmigau bo jau buvo apie 2.30..aišku, viskas faina, bet vis tiek galvoju, kaip čia dabar man reikės
suktis :D:D nu reikia pirma su Antonio išsiaiškint viską, kad ir kaip ten
būtų;))) aš baisi, pati žinau, bet taip jau yra..hehee..šiandien Shakti taip ir
įsivaizduoju, kad lauks prie paviljono visą vakarą, kol baigsiu darbą..et.
Whatever..kai grįžau namo, koks tūsas vyko kieme ohoho, muzika visu garsu,
alus, vynas ir daug xebros. Kadangi mūsų kambario langas tiesiai į kiemą ir
atidaryti, kad iš dūšnumo nenumirtume, tai teko susitaikyti su triukšmu ir bandyt
miegot. Deja, ne taip paprasta, tai kankinaus kankinaus, kol ryte užsnūdau,
tada Živilė kėlėsi tai ir su ja papliurpiau, tada vėl pamiegojau, kol Viktorija
atėjo..tai tokia biški plyta trenkta jaučiuosi dabar, be jėgų absoliučiai.
Vakar negana to, kad nusikaliau darbe kariaudama su vaikais (ačiū dievui, jų
jau buvo mažiau ir eilės nesusidarė per šimtus metrų), tai po to su dvirka
nulėkiau iki kito miesto galo susimatyt su draugėm, bet kur tau – jos jau buvo
išėjusios namo, tai teko papildomą ratą apsukt. O toookie karščiai, kad buvau
kiaurai šlapia. Dar gerai, kad vietomis pasitaikė nuokalnės, tai bent vėjukas
šioks toks riedant susidaro.. vienoj vietoj termometras rodė 37C!!..na, atgal kažkaip
dar nieko parmyniau, vėl užsiroviau ant piktos bobulės, kuri mane aprėkė, kad
greitai važinėju, aš, žinoma, nesusilaikiau ir atkirtau, kad ne jos reikalas :D
hehe.. užsivilkau dviratuką namo, žiūriu, Vida su maudymke visa šlapia.
Pasirodo, sutvarkė mūsų kiemo baseiną!! Tai aš tik greit greit susiruošiau ir vien su
rankšluostuku basa nusileidau ir taaaaaip nerealiai paplaukiojau;)) kaimynų
nebuvo, aš pati viena tokiam vėsiam vandenuke pasipliuškenau, pasaka!!:)) įdomu, per kiek
laiko tas vanduo pasidarys purvinas, koks ir buvo prieš tai:D ypač po šios
nakties tūso.. kurie matyt kartosis kasnakt :p 
echJ darbe tai vėl kaip diena taip problema
– šįkart neveikė lietus :D tiksliau, veikė tik viena siena, tai vaizdas gana
nekoks, nors kai nežinai, kaip turi būti tai ir neįsivaizduoji to efekto. Iš
pradžių sakėm, kad gal reikia užsidaryt kuriam laikui ir susitvarkyt, nes nu
kaip ir gėda lankytojus leist vidun. Bet mūsų piktasis dėdė iš suvenyrų
parduotuvės (kas čia dabar daros, kad visi tie dėdės komisaro charakterį turi)
atėjo ir liepė vis tiek dirbti, nes jam matot reikia prekybą vykdyt. Tai
vaikams dzin, jiems ir tos vienos sienos gana, bele tik sušlampa:D bet po kokių
poros valandų, viską sutvarkė ir vėl gražiai lijo..tada dėdulė uzurpavo lietaus
namų centrą ir nuolat vaikė lakstančius vaikus. Tipo padeda..bet jau toks
šlykštukas, fui. Labai grubus, jei kas labiau paišdykauja, tai stūmte išstūmia
lauk, blyn mes kai pamatėm, tai net susibesinom – kaip taip galima, po to tik
problemų prisidarysim taip elgdamiesi. 
Lauke jau vėliau girdėjom atgarsių, kad pas mus toks yra nesveikas..nu
bet rimtai, taip ir atrodo. Ypač besas ėmė, kai atvarė žurnalistai filmuot
paviljono, o jis sau ir toliau šaltu snukiu cerberį vaidina. Toks primena
sovietinę atgyvena, nekenčiančią vaikų, tik duok tokiam lazdą tai visus
išvanotų. O dar juokas ima, kai jis lietuviškai rėkauja ant jų – baikit dūkti,
varykit lauk:D:D atėjo pas mane, tai pasakiau ispaniškai, kad rėktų sin correr
:D:D na žinoma, kas jam iš tų vaikų, kai tik pelną atmuša..po to jis man
skundėsi, kad kas čia per paviljonas, čia tik atrakcionas, nesąmonė bla
bla..kad Japonijoj viskas rimta ir gražu buvo, o čia bardakas vienas. Nu aš tai
nesutinku, norėjo, kad mes išgarsėtume expo, va ir turi rezultatą, esam vieni
populiariausių..man visai negaila, kad vaikai turškiasi, kaip tik gražu. Reikia
tik kontroliuoti, kad jie galvos nenusisuktų, dėl to ir neleidžiam bėgiot.
Vakar dar va ir lietuvių delegacija užsuko, tik žiojausi tūkstantis pirmąjį
kartą sakyt hola, o čia man labas, kaip sekasi:D įdomu, kaip bus šian ir ryt,
nes vakarais pastebėjau, kad laikas gerokai labiau sustojęs būna. Šian dar
laukia susirinkimas po darbo, reiks viską dėl pirmadienio aptarti, ten tai bus
tikras pragaras su visais komisarais ir piktaisiais dėdėmis, kirkilais ir
visais kitais didžiais vyrais :p visi dirbsim nuo 8h iki 5h ryto..tai reik
žinoti, ką daryt minučių tikslumu..tegu tik pabando reikalaut, kad antradienį
eičiau į rytinę pamainą..apskritai galėtų antradienį mums laisvą padaryt, kad
galėtume išsimiegot, bet kur tau, špygutę mums :-p

Rodyk draugams

Man depresija! Eilinįsyk priepuolis,
kuris turi praeiti per dvi savaites :p visi žino, kad čia terminas, kuris
visada suveikia…:D kur gi nebus depresija, kai sutinki savo idealą ir nieko
negali padaryti?? Nu aišku, pas mane tų idealų buvo daaaaaug, bet šis – vienas
iš vertesnių grieko;))) heheheheheheh… taigi vat. Vakar man begrįžtant su
dviratuku namo iš meeto su Andres ir Javi (mano kursiokais draugais), susitikau
savo berniukus žygiuojančius su romo butelaičiu;)) tada prisiminiau, kad buvo
sakę apie tūsą pas jų draugus ispanus. Staigiai parskridau namo, palikau
dvirką, susitvarkiau ir nubėgau kartu, o po to prisijungė ir Veronika, Giedrė
bei Aistė. Jau beeinant į susitikimo tašką, išsiaiškinau, kad vienas iš ispanų
– Alvaro – yra ir mano pažįstamas:D:D kažkada žiemą jis man buvo per frype
parašęs, kad jis gyvena zrgz ir kad mokėsi vln..turėjom susimatyt, bet tūsų
vietos ir laikas nesutapo :D:D tai daba prisižvengėm, toks linksmuolis
nerealus, plepa neužsičiaupdamas :) pasirodo, jis vln mokėsi kaip erasmusas
MRU, o po to liko dar du metus ir grojo grupėje Elcuadro Tamstoje, Artistuose
ir pan. Šiaip muzikėlė mmm super! Kitas  berniukas – Miguel –
nieko ypatingo, jis krito į akį Veronikai (šian žadėjo eit jo ieškoti į
Andalūzijos paviljoną:D:D), užtat kaip groja gitara!!!! Mes sėdėjom visą
laiką terasoje, o jie mums koncertą surengė, visi tik ir sėdėjom apakę..na o
trečias ispanas – Antonio – caca vaikas, kaip sakiau, atitinka mano idealaus
vyro kriterijų daugumą:D rudos akys, plaukučiai irgi užskaitomi, šoko, dainavo,
o dieeeeeeeve… bandė ir mane mokyti šokti, bet po trumpo bandymo metė šį
reikalą (pradedu galvoti, kad aš tikrai šiuo atžvilgiu nesugebėsiu pažengti į
priekį niekada:D), žodžiu, bendravom taip fainai visą vakarą, ir man rodės, kad
taip hmm nu yra vilčių šiuo klausimu..:D:D:D prisipažįstu atvirai, kad man
seilėtekis nevaldomas, ir vien prisiminus jo akutes darosi silpna :D:D:D
(greičiau tos dvi savaitės praeitų! Nors ramybė man grįš :p) kai pagaliau susiruošėm varyt namo, Alvaro
mane pasigavo ir kol mes apsikeitinėjom telefais, Antonio tą patį padarė su
Giedre! Vos neapsiverkiau :( kas čia dabar per bezabrazija a?? Tai su Giedre po
to žvengėm, kad turės ką nors paorganizuot mano labui ::D:D:D sunkus gyvenimas,
oj sunkus :-p :-p anyway, vakaras buvo superinis, seniai taip smagiai besėdėjom
kur, o ir po to kai įsėdom į savo expo autiką, dainavom (tiksliau, staugėm
nusidainuodami jungle motyvais:D:D), kartu autike buvę pakistaniečiai irgi
susidomėjo ir prisijungė, o vėliau ėmė savo dainas dainuot, ko ne gyvo garso
koncas?:D vairuotojas net pasignalizavo mus visus išleidęs :D:D tas tai jaučiu
žvengia kasnakt tokius parveždamas expininkus:D  

Rodyk draugams

Pagaliau mano
pirmoji išeiginė:) yee! Faina nieko neveikt, ypač kai pagalvoju apie vaikų antplūdį mūsų
paviljone..hehe…tegu tvarkosi xebra..vakar kai popiet atėjau į darbą,
žandikaulis taip ir atvipo pamačius eilę mokinukų..per visą praėjimą iki mūsų
expo krūva paauglių išsirikiavusių, niekaip nesuprantu, kaip jie turi tiek
kantrybės stovėt ir laukt, kol leisime įeiti.. aš neiškentėčiau niekaip :p vis
noriu užsukt pas japonus, meksikiečius ir ispanus, bet ten žmonių begalės
laukia, tai taip ir praeinu pro šalį. Vakar tai nuo vaikų tego vos ne gintis,
nes taip jau norėjo įsiveržt kad net stūmė link durų. Tai Viktorija atsistojo
prie vieno įėjimo ir stabdė eismą, nes nutarėm neįleist daugiau nei kokius
dešimt, o prie kito įėjimo stovėjau aš ir įleidinėjau suaugusius :D tai aišku
buvo didis pasipiktinimas dėl tokios diskriminacijos, vis kokia xebra ateidavo
pasiginčyti, kodėl tie gali įeit, o kiti ne..vienu metu bachūriukai vos ne jėga
veržėsi, bet kai užrėkiau, kad dingtų iš čia, jei jau taip nenori laukt, apsisuko
ir grįžo į savo eilę..:p o jau nagli tai nėr žodžių..galiausiai atsibodo man su
jais ginčytis, tai nuėjau į vidų reguliuoti eismo lietuje. Na toks ir
reguliavimas: rėkauti, kad nebėgiotų, bet kai kuriems sakyk nesakęs, vis tiek
bėgioja. Daug kas iš anksto pasiruošę atvarė – su rankšluosčiais,
maudymkėm..vos ne į pliažą:D:D neįtikėtinas vaizdelis buvo vakare, kai vienas
berniukas sau ramiai paėmė nusivilko maikoną, tada apsivyniojo rankšluosčiu ir
šast – nusimovė kelnes ir užsivilko glaudes…nu nieko sau..:p tai po kurio
laiko liepiau dingt lauk. Ir šiaip vaikus varydavom po kelių minučių, nėr čia
ko lakstyti per lietų, kai tokia eilė laukia..vyresni žmonės tai apeina
pažiūri, pabando per tas duris pereidinėt, kai kurie dar ir prie baro nueina ar
suvenyrų, tai daug normaliau. Bet jau kaip laikas sustojęs vakar buvo..pažiūri,
dvi valandos praėjo, nu šakės :p vieni ispanai mane kartu po lietum nusitempė,
tai nebūčiau aš – ėmiau ir nepataikiau ant tų durų ir likau šlaputėlė :D:D:D po
to siūlė man alaus pastatyt, et gaila kad negaliu gert dirbdama:D:DD o dar ir
tokie faini pasitaikė;))) hehehe.. bet jau kai baigėsi pamaina, koks nuostabus
jausmas eit persirengt ir išlįst į orą..tai be abejo, vėl kelias nuvedė pas
indus (kaipgi kitaip), kur susipažinom ir su jų šefu, aprodė visas prekes, ten
pas juos toks turgelis ale, nieko bendro su vandeniu :p Shakti (tas berniukas,
kur toks nieko;)) dar pasiguodė, kad turės sėdėti iki pat užsidarymo pusę 2:p o mes patraukėm pas
pakistaniečius pavalgyt, nes dieną toks vienas iš jų buvo atlėkęs terorizuoti
Viktorijos, kad ateitų būtinai po darbo..tai kad nepagrobtų toks maniakas, ėjom
kartu ta proga:D hehe kaip tik tuo metu jis buvo kažkur išlėkęs, tai mūsų
begaliniam džiaugsmui, nereikėjo susitikt. Viktoriją jis jau užkniso mirtinai,
bo kasdien vis susitinka ir kviečia cafe cafe (daugiau nelabai moka ką
pasakyt:D). Tai pašnekėjom su kitais ten buvusiais, išsidėrejom nuolaidą ir
pavalgėm kebabų :D pasirodo, jie mūsų kaimynai, gretimam name gyvena..grįžusios
jėgų išvis nulį jau turėjom, bet kai išgirdom, kad vyksta tūsas kieme, nutarėm
apsidairyti – ir pataikėm pas lenkus ir argentiniečius į party, bet taip gana
trumpai pabuvę išėjom namo. Gal būčiau ir likus, bet Kęstas varė miegot, o aš
raktus pamiršau pasiimt, tai bent į laiptinę reikėjo su kažkuo eit kartu, kad
atrakintų:p mano mergičkos dar nemiegojo, tai neteko prie kilimėlio miegot ar
pas Kęstą prašytis :D:D užtat kaip smigau, taip nepabusdama iki pusės  12..apskritai čia miegu kaip užmušta, atsiguli ir tą pačią sekundę jau
miręs esi iki ryto..

Rodyk draugams

Šiandienos
beprotnamis, taip galima pavadinti tai, kas dėjosi šian mūsų paviljone..o
maniau, va pirmadienis, tikrai bus tuštoka, juk žmonės dirba kaip ne kaip.
Deja, tai buvo klaidingas manymas, nes pirmadieniais nedirba vaikai :D
apskritai ši savaitė yra mokyklų savaitė, ir jie visi varo klasėmis nemokamai.
Tai kaip prasidėjo nuo 10 val tuntais varyt, taip ir nesustojo, iki kol aš nepabėgau
lauk…gerai, kai būdavo visai maži pradinukai ir pan., bet jei paaugliukai tai
nu atsiprašant nekas..xebra jau vieni iš kitų susižinojo, kad pas mus čia
lietus ir tūsintis galima, tai bėgte įbėgdavo ir lakstydavo kaip išprotėję po
tą lietų..staugimas klykimas taškymasis nu totalus vaikų darželis..aišku, man
tai asmeniškai netrukdo, atvirkščiai, tegu jie sau turškiasi, jei jau taip
smagu, mažiau kalbėti reikia, nes jie vis tiek nieko nei klausinėja nei jiems
įdomu nei jie nori, kad su jais kalbėtum. O jei ir pasakai, kad čia taip ir
taip reikėtų eiti per tą lietų, jiems visiškai px ir jie toliau sau laksto.
Geriausiai, kai panikės šmaukšt tik palaidinukės nusivilko ir liko su
maudymkėm, ai kam čia kaip sakant kuklintis..:D:DD mūsų berniukas iš baro net
kamerą atsinešė ir ėmė filmuoti tokį tūsą, nes nu tikrai verta dėmėsio buvo.
Toooookios eilės lauke, kad net ėmėm stabdyt lankytojus, kol neišeina viduje
esantys, nes kraupoka patapo..nei į tūliką laiko nei šiaip atsisėst kur
nors..tiesa, mums pietų pertrauka ir nepriklauso, nes, mielasis komisaras
nutarė, kad nespėsim suktis kitaip. :p eina sau, kaip man jis nepatinka tai fuifuifui.
Toks šlykštukas, nėr žodžių! Vaidina tipo tokį visai malonų, ale kai kanda, tai skaudžiai. Tą mes
jau supratom, kai jis savo kultūrą pademonstravo mūsų antrą dieną zaragozoje –
atseit susirinkom visi apsitart, jam suskambo telefas, tačiau atsiliepus nieks
nekalbėjo (ar kažkaip panašiai), tai kai antrąsyk jis atsiliepė iškart ėmė
rėkti (šalia mūsų visų) „ tai **** šnekėkit,jei jau skambinat“..mes tokie tik
sėdim, upps.. ir pastoviai jis visiems tų priekabių randa, nors realiai nėra
dėl ko. Atseit ne taip rankas laikai stovėdamas („sudaro įspūdį, kad neturi, ką
veikti“), nors dzin kad tu tuo metu bendrauji su lankytojais. Dar išlindo
moralas iš senų laikų, kai buvo pristatymas litexpo – kad mes labai negražiai
atrodėm, jog gėrėm vyną..gal ir nebuvo tai super, bet mes ir nepuolėm prie tų
taurių – po komisaro kalbų, kai jau visi vaišinosi, o mes šiaip šalia
stoviniavom, mums direktorė pati pasiūlė prisijungt, sako, ko jūs čia laukiat,
eikit pasiimt vyno. Nu tai mes ir pasiėmėm, kas gi čia yr..išvis iš kur tokie
zaparai nerealūs??juk čia šventė, nieks iš lankytojų dėl nieko nesuka galvos,
visi šypsosi patenkinti, o komisaras daro vos ne dramblį..matyt persiorganizavo
jis..:p tai vat nebaigiau sakyt, kaip jis šian pasireiškė visu gražumu: man
besibaigiant pamainai, o vaikams bedūkstant toliau, jis atvarė prie manęs ir
ėmė rėkt, kokios čia jūs vištos stovit ir nieko nedarot, kad vos ne bėgt paskui
vaikus ir juos gaudyt, kad reik jiem aiškinti, kaip čia eit ir t.t. aš jam ir
sakau, kad mes ir aiškinam, tik kas iš to, jei tas aiškinimas net nenueina iki
jų ausų, o pamatę lietų kaip į ugnį drugiai lekia..bet nu subesino jis mane
uch, vos pati ant jo nepradėjau šaukt. :p iš to susibėsinimo nuėjau pasiguost
pas indus, gi jau mano draugeliai patapo :DD tai vienas vis kviečia kur nors
varyt vakare, o aš vis sakau, kad ai noriu su draugais susimatyt :D:D:D o kitas
(Shakti) tai toks visai nieko berniukas;)) iš tų simpatiškų, kurių pas juos
mažokoka :D nu tai mes vis papliurpiam, palydėjo iki savo paviljono galo :))
vat. Bandžiau surasti erasmuso laikų draugelį čeką, ale kur tau, vos atsivariau
iki Pabellon de Espana, tai pamačius milžinišką eilę nutariau verčiau važiuot
namo..matyt aš taip niekad nenueisiu ten, kur yra eilių, nes man vien nuo
minties apie stovėjimą ir laukimą darosi labai liūdna:..:-p užtenka prisistoviu
pas save..na bent jau nuvariau pakeliui link išėjimo slinkdama į saudo arabijos
paviljoną – tai visai smagiai pasėdėjau (yeeee, sėdėjau) ir filmuką pažiūrėjau,
tokį turistams vilioti skirtą..:p oj visai pamiršau bajerį rytinį namuose – aš
sau atsikėliau, kavą verduosi, girdžiu, kad knarkia vidos kambary..nu galvoju,
nieko sau..o po kurio laiko išlindo mūsų vienas iš statybininkų! :D:D:D vos nesusižvengiau,
nu galvoju, moteriškė pavaro gerai :DD iš pradžių lyg buvo sakius, kad patinka
kitas iš tų statybininkų, bet matyt nesulaukė didžio atsako iš jo pusės tai su
kitu susimirksėjo..;))))

Rodyk draugams

Gyventi be interneto rysio tikra kancia, lomkes mirtinos, ir siaip sirdi skauda, kai negali pasitikrint pasto ir ka nors paveikt..niekaip nesuprantu, kodel negalima surasti koki nors kompiuterasta, kuris paziuretu, kodel musu kompai nepripazista ispanisko wirelesso??? svarbiausia, man rudeni viskas veikdavo be problemu, o db bandai prisijungt ir spyga, nieks neveikia.. tai db uzsukom i netcafe kad bent kelis zodzius parasyt visiems.. na ka gi, gyvenimas akivaizdu, kad bus toooks mmm chaotiskas, bet neblogas;)) hehehe… gyvenam trijuose butuose, maniskis pats neblogiausias, nes isikurem jau irengtame bo kolege pries tai buvo atskridus jau..o musu kitos panos tai vos infarkto negavo i savaji uzejusios:D:D bo pries jas ten gyveno statybininkai, vaizdelis oioooj nekoks - buteliai jovalas siuksles ir net patalyne nepakeista:D:D tai biski pavargo..bet ok:) o berniukai virs musu bute irgi dar baisesniam jovale bet jiems vienodai gilus px:)) tai kaip bendrike lakstom vieni pas kitus arba per balkona sukaujames:)) lauke karstaaa diena, tai vakar stovedama 3 val eilutej neblogoj prie akreditacijos susvilau kaip nzn kas ir dabar dziaugiuosi bordiniais peciais ir kaklu..ta eilute tai tokia pakvaisus buvo, bo mes darbuotojai turejom gaut po leidima su fotke kad i expo ieitume, graziai tvarkingai laukem, kai staiga didelis burys ispanu dieduku, kurie savanoriais dirba expo, plustelejo ir isvaike visa ta eile musu ir vos prie iejimo nesusimuse:D:D:D tada viskas apskritai sustojo, apsauginis iskviete pastiprinima bo jau galejo baigtis nekaip, bet galiausiai tuos diedukus sutvarke ir mes iejom i vidu:D:D nu organizacija ispaniska tokia uch..expo atidarymas rytoj, tai darbas vyko dienom naktim, musu statybininkai vargsai jau 3 naktis nemiega lieka expo dirbt, tai tokie gana pajuode ten.. as pradedu ryt rytine pamaina, hehehe tai bus fun..pasiskyriau save stampukus i expo pasus deliot ir lankstinukus visiems dalint:D:D siaip nu ka, lietuvos paviljonas toks man ispudzio didelio nepaliko, nu lyja tai lyja ir ka?? tikrai yra idomesniu ir fainesniu..bet musu dirikas tai didziuojasi ir giriasi, kad vienas is geriausiu atseit..geriausia, kad as dar net nemaciau kai kuriu paviljono elementu, o juk rytoj dirbsiu (na matyt teks improvizuot paklausus lankytojams kas cia o kas cia..)..siryt mus pasikviete i pagalba tai viska plovem bo valytojos akreditacijos dar negavo tai negalejo atvykt:D o statybininkai iki pat pietu (kai jau reikejo priduot ir visiems pasisalint) dirbo issijuose…:p mes dirbsim kol kas vieni nuo 10h iki16h, kiti nuo 16h iki 22h, o birzelio 23d, kai bus lietuvos diena, laukia arimas iki pat 4 ryto:)) heheh.. kas dar uzknisa, kad gyvenam toli toli toli, tai pestute vakar bandem eit, uztrukom apie 2 val, nusikalem juodai ir prisiekem ant autiko bilieteliu nebetaupyt daugiau niekada:D na siaip nuo namu iki pat expo varo autikai special mums skirti ir jie nemokami.bet visur kitur krapstomes patys..planavau isigyti dviratuka is to ispano berniuko, ale susirasinejom viska normaliai, jau sakiau, sian patikslinsiu, kada man laikas tinka, ir ka gi - mano telefas eme ir iskrete kiaulyste afigena, ogi numiro!! neisijungia…o Nacho numeris liko issaugotas telefe, o ne sim kortelej, tai kaip man dabar su juo susisiekt?? sudas negaliu…o visi kiti secondhand dviraciai yra isgraibstyt ir ne pro kur ju negaut.. vat vat. o kas darosi mieste!! darbuotoju expininku prisikta ant kiekvieno kampo, cia zrgz toks ivykis, visi susidomeje vietiniams tikras dziaugsmas:D jei mokslo metais erasmusininkai valdo  tai daba mes cia sudarom gyventoju tokia nebloga mase..:) turiu pasakyt, kad miestas manes nenuvyle, smagu tom paciom vietom prasieit, nors ta padariau tik vakar velai vakare, nes nei laiko nei jegu neturim. va ir sian po expo pareje namo negyvi kritom siestos pasidaryt..na kolegos tai nesuzaveti toli grazu, bet manau pripras:DD:D na ten kur mes gyvenam, tai tikrai nieko idomaus, toks naujas kvartalas su mazai zalumos ir daug asfalto ir betono..bet man vis tiek viskas patinka:) isskyrus tai, kad parde kaip issluota salia namu (vis dar tesiasi itaka po streiko furistu, pries kelias dienas net telefo korteliu nebuvo galima nusipìrkt, nes nebeuzveze prekiu), na o kitas minusas (arba pliusas, kaip paziuresi)-cigareciu problematiska gaut:D:D reikia tu special parduotuviu, o ju cia sitoj vietoj nera:D:D:D vykdom tresima siuo metu ir tikimes uztikt slaptaja tabacco vitrina…:DDD blyn kaip valgyt noriu..vis dar nieko nenusipirkau kazkaip tingiu planuot tokius pirkimus:D vakar tai ejom pietaut pas kiniecius, tai zvengem koks aptarnavimas…ojoj meniu skraide ant stalo, cekis teskiamas irgi, labai kinei nepatikom kazko tai:D:D uztat virejas pavalgius mums po cerkute ipyle:))) aaa noriu alaus! sian reiks eit kur kokia una copita padaryt;)) bet ryt keltis anksti..

Rodyk draugams

Rodyk draugams