Eilinė diena rojuje..
Pagaliau sulaukiau pietų pertraukos!..kaip praktiškai visomis dienomis, laikas sustojęs ir ta 12 valanda atslenka vos ne vos. Gal šįkart kiek ilgiau, nes nieko ypatingo vėl neveikiu, naują užduotį davė tik prieš gerą valandą, - tad tik užmečiau akį ir nusprendžiau palikt kitai dienos pusei..vis tiek čia nereikia niekur skubėt, nors ir visi dejuoja, kad oi kaip daug, matote, dirba.. kur gi ne..:p na, nebent Rimantas turi teisę tuo skųstis: visi tik eina pas jį, tik klausinėja, jis vis kažką rašo, skaito (nors kas ten žino, gal tik apsimetinėja puikiai ;p). O jei rimtai, tai vargšui ryškiai trūksta miego, visas sudirgęs kažkoks, o vakar net neatsisveikino, išeinant po darbų..o dieve..miegas..kur čia nebūsi sudirgęs, kai tenka taip anksti keltis - aš vos neapsiverkiu kasryt, kai mama mane žadina, o mintyse prakeikiu visus, kurie sugalvojo tokį nežmonišką dalyką kaip darbą nuo 8h..tada susikaupiu, šliaužte nušliaužiu iki dušo, kur dar galiu pabūt užsimerkus..:p o pirmas veiksmas, kurį padarau atėjus į darbą, - išsivirti kavos didelį puodą..apskritai mano kavos suvartojimas padidėjo kelis kartus, nors ir prieš tai nebuvo mažas. Kai jaučiu, kad galva ima nepakeliamai ima svirti į šoną, tenka griebtis kelių priemonių - kavintis, eiti apsukti porą ratų tamsiais ir nykiais valdybos koridoriais, kuriuose vietomis lempos kaip siaubo filme blykčioja, apsilankyti tūlike, kuris amžinai užimtas, tad gauni kelias minutes patrypčiot prie durų - visai smagu, ir laikas susinaudoja, ir su kaimynais kolegom pabendrauji, kurie pro šalį eina..:) jau pažįstu nuolatinius tūliko lankytojus - dėdulį su dideliais akiniais, kuris nepamiršta nusišypsot ir pasisveikint, kitas dėdulis vis maloniai pasiūlo užsukt į jo kabinetą ir viena mergička, kaip ir aš, čia ateinanti su keliais puodeliais rankose. Vakarais dar prisideda ir valytoja, su kuria turbūt smagiausiai bendraujasi (įdomu, kodėl):p Vis žvengiu iš vieno berniuko - jau atrodo toooks susireikšminęs, kad ką tu ką tu, taip sunku išspaust pro dantis labas rytas, o pats su raudonais žandukais, blondinukas, nu toks ale iš serijos tipažas -lievakas mažvaikis klasiokas, kuris užaugo ir tapo lievaku nebemažvaikiu hehehe..Rytoj teks visą skyrių pamaitint ir pagirdyt, aš ir mano bendradalė naujokė Rasa tapsim visateisėm būrio narėm, tad tokia nuostabia proga vykdysim akciją - darbai šalin, taurės artyn!:) kas sakė, kad valstybės tarnyboj negeriama?:p tikrai ne gerbiamam veiklos planavimo skyriuj..:) toks įtampos kupinas darbas reikalauja suteikt kūnui ir sielai bent lašą malonumo..tuo labiau, kad mes čia gan didūs ir reikšmingi hehe, tad galim sau leist :p sakyčiau, čia profilaktiškai, kad depresija nesusirgtum, o jei jau susirgai (kas turbūt neišvengiama tampa po kurio laiko), kad jos forma būtų lengvesnė..:p hmmm..turbūt ryt teks palikt mašiną kieme ir kulniuot pėstute su maišeliais geruliais:)