Lost in space

Štai ir baigėsi vedėjos atostogos. Nebėra Turkijos paplūdimių, saulės ir karščio… Nebėra ir jaukios ramybės būsenos, kai žinai, kad nesulauksi netikėto įsiveržimo į kabinetą ar isteriško skambučio (merginos sakė, kad suskambus telefonui jas net šiurpas nukrato). Kai koridoriaus gilumoj nepasigirsta sodrus vedėjos ho-ho-ho! Šiek tiek primena Kalėdų senelį..Juokas, turiu omeny.. Na, kad ir kaip ten bebūtų, pirma diena praėjo sklandžiai, vedėja, žinia, nesusidomėjo savo ištikimom darbuotojom, matyt meditavo į Turkijos nuotraukas žiūrėdama ar rakę tvodama.. Tiesa, juk alkoholis griežtai draudžiamas - įdomu, ar ji jau sužinojo šią naujieną? Tiesa, visų pirma tai nėra jokia naujiena - dirikas tik priminė, kas ir taip buvo žinoma. Bet, kaip pasakė viena kolegė, “direktoriaus žodžiai - kaip aidas girioje”..

Darbe - liūdna žinia! Neseniai įvykusio susirinkimo metu direktorius paskelbė sodrininkų kojas pakertančią naujieną - nuo šiol draudimas vartoti alkoholį turės būti vykdomas iš tiesų, o ne vien teoriškai. Matyt valstybės kontrolės žygiai per institucijas kiek išgąsdino diriką ir tas nutarė imtis šiokių tokių atsargumo priemonių ir apmalšinti linksmybių ištroškusių (kaip tokiu nebūti, kai patenki į tokią džiugią ir nuotaiką keliančią vietą) darbuotojų norus susidaužti taurėmis. Visgi paskutinio pasispardymo proga (draudimui reik morališkai pasiruošti) buvo surengtas baliukas posėdžių salėje: gėlių puokštės, taurių skambesys - nežinia ką ten veikė..Tačiau įtarimas graužia, jog liūdna nebuvo - visas mūsų koridorius ūžė nuo prisigrūdusių sodrininkų..Nusikaltimo vietoje pastebėtas ir pats direktorius..Hmm, regis, sunku jam sunku tuos draudimus vykdyti, blaškosi vyras, neapsisprendžia - gerti ar negerti..

Dar akimirka ir mirsiu iš nuobodulio. Juodai. Tragiškai. Pusę dienos nieko neveikiau (kaip ir visą šią savaitę), tada šį bei tą pataisinėjau savo plane ir toliau knapsėt beliko.. NUOSTABu. Laikas slenka pamažu, užtat spėji pračekint visus įmanomus dalykus delfyje, fb’uke, etc etc.. hrrrr..Greičiau ateitų laikas daryt kitą užduotį. Užkniso užkniso užkniso..Pasižiūri per langą - saulė šviečia, pagalvoji, kiek daug dalykų būtum nuveikęs, jei nezulintum subinės šitoj dievo užmirštoj vietoj, na, bent jau saldžiai išsimiegotum - galiu tai užtikrinti. O tu sėdi čia..ir nenusimato prošvaisčių. Tik kavos puodelių skaičius auga. Pikčiausia, kad šį šeštadienį teks paaukot tokiam va puikiam ir naudingam dalykui, keltis ankstybėj ir žirgliot per sniegus tam, kad visą dieną prakiurksotum kabinete šūdui malt. Nu krc. O juk sausio 2 d. dar net nedirbau. Tai kodėl kaip visi kiti turiu kankintis ir atidirbinėt, t.y. švaistyt laisvalaikį. Ir argumentas, jog, matote, už šeštadienį mums mokės algą, manęs neįkvepia - dzin, nemokėkite, pataupykite tuos keliasdešimt litų, o aš pailsėsiu bent jau morališkai. Pradedu suprasti, kodėl mergina, čia dirbusi iki manęs, susirgo depresija: jei taip tęsis ir toliau, manau, tokia galimybė taps gana reali ir mano atveju. O gal tiesiog atbuksiu ir nebepastebėsiu, kaip mano ir taip teisės fako sugadintą psichiką dar labiau sužalos sodra.. taip taip, greičiausiai taip ir bus! tapsiu suzombėjusiu nieko nematančiu subjektu nr xxx (kitais žodžiais tariant, buko žvilgsnio savininkė), o gal net ir objektu - kas čia žino, tiek bespoksodama į kompą, įleisiu gilias šaknis..hm pirmieji požymiai, kad kažkas negerai - periodiškai sukylantis noras dainuoti ar kniaukti ar murmėti (leisti tam tikrus garsus, kurie paprastai tokioje aplinkoje nepasigirsta, nebent gal apšilus panaudojus tam tikras priemones), bet čia dar nieko..užtai kai imsiu linguot į šonus, reiks susimąstyt labiau.

Niekad nenustoja stebinti gyvenimas Sodroje..šįkart sulaukėm naujienos, na ne visai naujienos, nes gandus girdėjom jau senokai, tik buvo sunku tuo patikėti. Pasirodo, atostogų mes nenusipelnysim artimiausiais mėnesiais, ir tai tęsis bent metus…Dzin, kad įstatymas leidžia pailsėt po pusės metų, matyt, tokia taisyklė ponui direktoriui visai nėra prie širdies, tad poilsio nebus ilgai ilgai.. o taip norėtųsi..jau dabar, praėjus tiek ne daug laiko, mintys kuria atostogų planus, o noras gerai išsimiegot ir patinginiaut yra nepakeliamas. O čia - kaip šlapiu skuduru per veidą! Pikta. Nes dar vakar Rimantas mums pranešė, kad reikia per artimiausias dienas pasigalvot, kada ketinam ilsėtis, susiderint su visu skyriumi, nes bus sudaromi planai. O šian štai jau kita kalba (ne be vedėjos įtakos), iliuzijos išsklaidomos, kad nė kvapo neliko.. hrrrr!! Ką daryt? susimąsčiau apie nemokamas atostogas - deja, vilčių daug nėra, nes tai būtų tas pats genialios diriko politikos apėjimas, kas reikštų tą patį - ogi didelę špygą. Kas lieka? gal “biuletenis”? sorry, mylima Sodra, už tokias nepadorias mintis, bet čia jūsų kaltės dalis..:p o vienas draugas pasiūlė dekretinių atostogų idėją..:D na..tokiu atveju metas paskubėti :D:D hehe.. et..dabar suprantu, kodėl čia taip mėgstamas brendis ir kiti alkoholio turintys produktai - juk reikia kažkaip nervus nuraminti..:P

Tiesiog neįtikėtini vedėjos sugebėjimai įvaryti visiems paniką. Pusę dienos sėdėjau ramiai ir tyliai (prisipažinsiu, skaičiau Pride and prejudice), kai staiga į kabinetą įsiveržė lyg viesulas kolegė: “Ateik, tau duos darbo”. Na, aš tik apsidžiaugiau ir nubėgau pas merginas žiūrėt, kas čia vyks. O ten didžioji vadė, iš susirūpinimo perkreiptu veidu, ėmė gąsdinti, jog tai bus be galo rimtas ir sunkus darbas. Varto didelį segtuvą su lentelėm, aiškina, kad čia “perskaitai funkcijas, suvoki, mintyse apibendrini..”, kad visi pasiskirstom dalimis, staigiai sėdam ir dirbam. Juk čia taaaaaaip skubu, PRIORITETAS. Keliskart pakartojama, kad klaidų daryt negalima, bo nebus kada taisyt. Darom, ir tik gerai! Ačiū dievui, leidžia papietauti :P Vadei išėjus, merginos atsidūsta, ir dabar jau atvirai pasakoma, kad niekas iš mūsų taip ir nesupratom, kokia ta visgi užduotis.  Į mano nuostabą, kodėl nebuvo konkrečiai įvardyti veiksmai, kurių nori iš mūsų, atsakoma, kad taip buvo visada. Pasirodo, tai vienas iš genialių vadės savybių - paaiškinimą pasilikti sau pačiai. O padaryti reikia. Skubiai. :D Man ir kolegei Rasai kažkodėl truputį juokinga, kitoms merginoms - nelabai. Viena sutrikusi, kita šypsosi ir siūlo įkalt brendžio, trečia visa išraudusi..Mes su Rasa nutariam nesiparinti, ramiai pavalgyti ir laukti grįžtančio Rimanto, tegu jis viską ir aiškina. Whatever.  Kažkodėl įtariu, kad šis “tooooks baisus ir rimtas, ir sunkus ir t.t.” darbas pasirodys besantis eilinis techninis/kūrybinis laiko prastūmimas, reikalingas įforminti vadovybės netikėtas mintis. Skirtumas tik, kad šįkart bus konkretus terminas tam atlikti. Baisu.

Arbatos gėrimo pertraukėlė..Šian turėjau aiškintis su tuo berniuku iš kito skyriaus ale pasikėlėliu dėl jo skyriaus plano: atėjo iš pat ryto susitikrint, ar viskas atitinka, tai kai kas ir nebesuėjo. niekaip nesuprantu, dar neseniai šnekėjom dėl to konkretaus punkto, kad jis turi būti išbrauktas, nes jo komunikacija nevykdys ir apskritai lėšos bus numatytos tik kitais metais. Eilinis sykis, parodantis, kokiu principu vyksta darbas, t.y. kad tokie principai neegzistuoja. O kam? kiekvienas skyrius sau pasirašo, ir jam px, kaip ten yra su kitais. Žodžiu, tada berniukas išėjo taisyt viso to, deja, netrukus paskambino pranešt, kad atsirado nauji pakeitimai ir man permetė meilą su nauju planu. Pasižiūriu, - o ten tas pats senas planas..čia tipo mane išdūrinėja, ar ką?:D:D ai..(ar pamiršau paminėti mažą smulkmenėlę, kad šis veikėjas hmmm uoslei ne daug džiaugsmo suteikia?..:p)

Praėjusį penktadienį vyko šioks toks tūselis pas mus: aš ir Rasa tapom pilnateisėm skyriaus narėmis:) hehe..Teko organizuot baliuką, o žinant, kad baliukai čia itin mėgstami, pasišiukšlint būtų buvę neatleistina..Tai mano mama išvakarėse užsakė pagamint įvairių mielinių bandelių, griebiau butelį brendžio, Rasa - vyno, sulčių, saldainiai dar..Taip per pietus pradėjom linksmybes:) Pirmiausia turėjom atlikti priesaikos davimo procedūrą: skaitydamos tekstą laikėm rankas ant skyriaus nuostatų, tada klaupėmės ir bučiavom vedėjos fotkę..:D krč..šiaip visai smagu buvo, ką jau čia..:p deja, tūsas baigėsi ties brendžio buteliu, kurio taip ir neatidarėm, bo netikėtai mums atsirado nauja užduotis, tad nešėm skudurus kiekvienas prie savo kompo..bet kuriuo atveju, buvo likusi gal valanda iki darbo pabaigos..:)) Nieko, brendžiuką sunaikinsim per artimiausias šventes, bo turiu nuojautą, kad tokios dienos, kaip kovo 8, tikrai bus paminėtinos čia..

Pagaliau sulaukiau pietų pertraukos!..kaip praktiškai visomis dienomis, laikas sustojęs ir ta 12 valanda atslenka vos ne vos. Gal šįkart kiek ilgiau, nes nieko ypatingo vėl neveikiu, naują užduotį davė tik prieš gerą valandą, - tad tik užmečiau akį ir nusprendžiau palikt kitai dienos pusei..vis tiek čia nereikia niekur skubėt, nors ir visi dejuoja, kad oi kaip daug, matote, dirba.. kur gi ne..:p na, nebent Rimantas turi teisę tuo skųstis: visi tik eina pas jį, tik klausinėja, jis vis kažką rašo, skaito (nors kas ten žino, gal tik apsimetinėja puikiai ;p). O jei rimtai, tai vargšui ryškiai trūksta miego, visas sudirgęs kažkoks, o vakar net neatsisveikino, išeinant po darbų..o dieve..miegas..kur čia nebūsi sudirgęs, kai tenka taip anksti keltis - aš vos neapsiverkiu kasryt, kai mama mane žadina, o mintyse prakeikiu visus, kurie sugalvojo tokį nežmonišką dalyką kaip darbą nuo 8h..tada susikaupiu, šliaužte nušliaužiu iki dušo, kur dar galiu pabūt užsimerkus..:p o pirmas veiksmas, kurį padarau atėjus į darbą, - išsivirti kavos didelį puodą..apskritai mano kavos suvartojimas padidėjo kelis kartus, nors ir prieš tai nebuvo mažas. Kai jaučiu, kad galva ima nepakeliamai ima svirti į šoną, tenka griebtis kelių priemonių - kavintis, eiti apsukti porą ratų tamsiais ir nykiais valdybos koridoriais, kuriuose vietomis lempos kaip siaubo filme blykčioja, apsilankyti tūlike, kuris amžinai užimtas, tad gauni kelias minutes patrypčiot prie durų - visai smagu, ir laikas susinaudoja, ir su kaimynais kolegom pabendrauji, kurie pro šalį eina..:) jau pažįstu nuolatinius tūliko lankytojus - dėdulį su dideliais akiniais, kuris nepamiršta nusišypsot ir pasisveikint, kitas dėdulis vis maloniai pasiūlo užsukt į jo kabinetą ir viena mergička, kaip ir aš, čia ateinanti su keliais puodeliais rankose. Vakarais dar prisideda ir valytoja, su kuria turbūt smagiausiai bendraujasi (įdomu, kodėl):p Vis žvengiu iš vieno berniuko - jau atrodo toooks susireikšminęs, kad ką tu ką tu, taip sunku išspaust pro dantis labas rytas, o pats su raudonais žandukais, blondinukas, nu toks ale iš serijos tipažas -lievakas mažvaikis klasiokas, kuris užaugo ir tapo lievaku nebemažvaikiu hehehe..Rytoj teks visą skyrių pamaitint ir pagirdyt, aš ir mano bendradalė naujokė Rasa tapsim visateisėm būrio narėm, tad tokia nuostabia proga vykdysim akciją - darbai šalin, taurės artyn!:) kas sakė, kad valstybės tarnyboj negeriama?:p tikrai ne gerbiamam veiklos planavimo skyriuj..:) toks įtampos kupinas darbas reikalauja suteikt kūnui ir sielai bent lašą malonumo..tuo labiau, kad mes čia gan didūs ir reikšmingi hehe, tad galim sau leist :p sakyčiau, čia profilaktiškai, kad depresija nesusirgtum, o jei jau susirgai (kas turbūt neišvengiama tampa po kurio laiko), kad jos forma būtų lengvesnė..:p hmmm..turbūt ryt teks palikt mašiną kieme ir kulniuot pėstute su maišeliais geruliais:)

Vakar pagaliau išsimaudžiau jūroj!! Ogi nuvarėm į Barsą ir apturėjom tokią laimę:) hehe..šiaip nieko neplanavau ir ketinau likti zgz ir nužygiuoti iki baseinų pasivartyt, ale sužinojau, kad Vaidas veža Daumantą su Aistę ir dar kelis žmogėnus į oro uostą, tai įsiprašiau kartu..iš pradžių dar laužėsi, kad tipo gal vietos neliks, bet prispaudžiau prie sienos ir liepiau neišsisukinėti ir be manęs nevažiuoti:D taip kad porą valandų pasipliažinom abu, vandenukas superinis, ne per šiltas, tik išsitiesi ir plūduriuoji, aišku, po to plaukai kaip šiaudai paliko nuo druskos bet dzinJ ir į krantą lipdama sugebėjau dėt koją į kažkokius akmenis tai net prasikirtau neblogai.. vienintelis pliažo trūkumas – babajų milijonas, kurie ramybės neduoda šūkaudami kaip Palangoj – alus, vanduo ir kt. Porai minučių buvo nutilę, kai policija pasirodė trumpam..:p po to nuvarėm iki parc guell, kurį jau esu išvaikščiojus anksčiau, ir sukom link namų. Pakeliui išėjo neblogas turas po miestą maisto beieškant – abu peralkę siaubingai sumąstėm, kad trūks plyš norim kebabų, ale kai jų reik, tai niekur neberandi, taip ir sukom ratais su mašina, kol susinervinę sustojom prie pardės ir riešutų nusipirkom..faina, kai mašina yra, visai kitas reikalas taip pasiblūdinėt, be to, grįžt namo ramuJ o šian tai mirtinas tinginys apėmęs, nu kaip visada praktiškai:D iš lovos sugebėjau išridėti tik apie 12h, šį bei tą nuveikiau, bet jau tokia apatija, nors imk ir sėdėk vienoj vietoj ir nejudėk..už valandos jau keliausiu į centrą, bo susitinku su Dani, po to gal su Živile ir Abrahamu biliardo eisim pažaist..ir viskas, išeiginės nebėr..velnias! kas čia dar įdomaus nutiko..ee..su Abrahamu istorija tokia, kad Sergio su Živile mus piršo piršo ir beveik supiršo, paskutinįkart kai varėm kartu, baigėsi tuo, kad ėmė jis mane ir pabučiavo, bet taip ir likau nesupratus, kas čia vyksta :D pati nežinau, ar man jis fainas ar ne, nu kaip draugas tai labai fainas, bet prisiminus Antonio, tikrai nieko panašaus man nesidaro:D(nu man eilinį sykį pasireiškia sindromas „sugautas-nebeįdomus“) tai nusprendžiau pagyvent ir vėliau nuspręst savaime, ką jau čia..:p čia pas mus visi gerokai susiporavę pastaruoju metu: Aistė su Jesus, prieš porą savaičių pradėjo burkuotis, mūsų bendras draugas juos supiršo, bet kaip supratau, iš jos pusės tai tik šiaip, o berniukas ten įsisvaigęs gerokai, na kiek mačiau, tikrai daugiau nieko aplink nemato:D Giedrė su Jorge praktiškai kartu gyvena, vėlgi Giedrei jis patinka ir t.t., bet tooookios didelės meilės kaip Jorgei nėra..bet jis labai fainuolis, gerietis, rūpinas, su mum visom sutaria liux, toks, kuris niekad nepasikiaulintų. Gabrielė šiaip visokių gerbėjukų turi, o Živilė va su savo Sergio kukuojasi. Viktorija irgi gyvena rožiniam pasauly su Diego ir dūsauja, kaip čia reikės rudenį atsisveikint, šįryt grįžo iš barsos (buvo visą savaitę išvykus su mama ir sese į Madridą ir Barseloną) ir išlindo iš savo kambario abu gražuoliukai:D:D nu tas Diego tai tikrai vertas grieko, duočiau 10 balų ;)) oj…sekmadienį vakare susitikau su Nacho, atvarė į expo tai liepiau manęs palaukt, kol baigsiu darbą ir nuėjom į Bjork koncą, anyway viskas ten pat. Abu vos ant kojų bepastovėdami pasibuvom valandą, bjork ten tik kelias dainas sudainavo, daugiau koncertavo kažkokia afrikiečių grupė su nebloga muzikyte, bet jau nebelaukėm ilgai bo miegas tikrai vertė iš kojų. Tiek aš, tiek Nacho buvom nusitūsinę aną naktį, aš tai keletą dienų iš eilės vis neišsimiegojus, tai biški suzombėję jautėmės. Dar pažvengėm iš visko, sakėm, vėl kartu eisim pasišokt, ale taip ir nepaklausiau apie jo draugą Edu..po to parašiau sms, bet kol kas atsakymo nulis:D man po praeito tūso taip ir liko neaišku, kaip ten su tuo Edu yr, bet tik dėl smalsumo, hehe.. toks fainas vaikas, ką čia slėpt..;) nu netgi labai fainas:D:D ir nors Nacho sakė, kad jis turi draugę, man dėmėsio tikrai nesikuklino rodyti..:D:D whatever. Gyvenam mes čia ir žvengiam, bo esam realybės šou, trūksta tik kamerų..jau taip viskas sukasi ratu, kad tik juoktis ir belieka:D aaa, nuveikiau vieną rimtą darbą – ogi nusipirkau lėktuvo bilietukus iš barsos į seviliją ir iš granados į barsą – po expo varysiu į Andalūsiją savaitikei ;)) labai trumpam, bet vis šis tas..vat vat..:)

Visgi ne Veronika naujas vadas, o Giedre, bet tai dar geriau:) o Vida…hmm bajeriai ten su ja..kai parase pareiskima, kad iseina is darbo, kita diena atseit pranese, kad persigalvojo ir nori but paprasta gide. bet xebra mano nununu staigiai susiorganizavo, parasem laiska litexpo kad cia taip ir anaip, ir kad mes jos nebenorim matyt savo tarpe, visi pasirasem, ir taip Vidai kelio atgal nebeliko..:p vat taip va. aisku, ji neliko suzaveta minties, kad turi susirinkt daiktus ir atsisveikint su expo bet ka darysi. Dar siek tiek pavaidino ligone, atseit jai bloga persidirbus nusikalus silpnumai ir t,t.t su niekuo praktiskai nesnekejo, kazkur nakvojo, kol vakar galutinai issikrauste. Susirinko visus savo daiktus, kokie tik bebutu, t.y. ne tik asmeninius, bet ir visokius ranksluostuku laikiklius, serveteles ir NET kabliuka issisuko is duru :D:D aisku, cia buvo principo reikalas, nes negi mums paliks:D jauciu, viska ismete pirmam konteineryje…:p o nuo sian atsikrauste pas mus i buta nauja gide Renata, kuri pakeite Viktorija, kuri pabego is expo su visam jau.. vat. nu pagyvensim pamatysim kas per zmogus bet kuriuo atveju kiek cia ir beliko. liepos menuo praleke kaip kosminiu greiciu, man vis vaisiau, kad tiek mazai laiko liko cia but. :(

Praejusi treciadieni ir ketvirtadieni isvariau i madrida pagaliau! :) labai staigiai susimasciau, kad nieko nebus, kompanijos nerandu, tai dzin varau viena ir susirasiu ka tik reikia ten pati :D o baigesi taip, kad antradieni po darbo isvarem tusintis ir atsisveikinti su Viktorija, ten besitusinant paskambino Nacho, jam pasiuliau prisijungt, bet tas atsisake ir i savo vieta atsiunte savo kita draugeli Dani. Pasieme mane is ryto su masina ir taip mes dviese nulingavom i Madrida:) o jau karsta tai mirtis buvo, bet ka padarysi:D  laaaabai smagiai pasibuvom, nusikalem ir grizom..reiks dar ten apsilankyt:)) (time over pabaigti istorijai:))